Forumas

Vis neatsistebiu, kaip, atrodo, tokioje pat dykumoje, bet keliasdešimt kilometrų į šoną jau auga visiškai kitokie augalai.. Štai, pvz. Joshua Tree (medis Džošua) auga tik tam tikroje vietoje. Jų čia tikrai daug, jie veši, bet kitur jų nerasi.. Kiekvienam augalui reikia vis kitokių sąlygų. Kažkur daugiau lietaus, kažkur mažiau; kažkur yra tiesiog aukščiau, ir dėl to skiriasi temperatūros. Ir augalai jau bus kiti.  

Joshua Tree - nuostabaus grožio nacionalinis parkas. Jame susiduria dvi dykumos - Mojave ir Colorado. Ir čia tiek visko: pačių Joshua medžių giraitės, įmantrių uolų miestas, šokinėjančių kaktusų miškas, kokio dar niekur neteko matyti, gražios kalnų ir slėnių panoramos. 

Patys Džošua medžiai, nors ir panašūs į medžio ir kaktuso mišinį, iš tikro priklauso jukoms. Jos turi ne medieną, o agavoms būdingą pluoštą, t.y. nėra metinių žiedų, o tik daug smulkių plaušelių. Auga ne visame parke, o tik tam tikroje jo dalyje - kur lygis virš jūros yra nuo 400 iki 1800 m. Medis gali išgyventi šimtus!!! ir net tūkstantį!!! metų! Aukštis - iki 15 m. Vardą jam suteikė mormonai, eidami per dykumą XIX a., jiems medžio formą priminė biblinį veikėją Džošua, maldoje iškėlusį rankas į dangų.

Vasario 26 d. Lietuvoje dar - visiška žiema. Bet tik ne Arizonos pietuose! Ten jau visi žiedai žydi kaip išprotėję: kas sukrovęs pumpurus, o kas jau ir baigia nužydėti. Dykumos sąlygomis reikia skubėti. Po kelių dienų lietaus ir truputį atšilus orams visa dykuma staigiai sužaliavo. Mes buvome išvykę iš tos pačios vietos 2 savaitėms, o kai grįžome, negalėjome patikėti savo akimis: tarp akmenų pridygo žolės, krūmai, dėl kurių net nebuvo aišku, ar jie išvis gyvi, apsipylė lapeliais ir jau spėjo sukrauti tūkstančius gelsvų pumpurų, visur gėlės - baltos, geltonos, raudonos.. Čia nėra laiko lėtam augimui ir žydėjimui - reikia spėti iki karščių - jau balandį oro temperatūra čia siekia 30 laipsnių Celsijaus, o liepą - 42. Ir be lietaus. Čia nepažydėsi

Be galo smagu stebėti tokią skirtingą gamtą, skirtingas sąlygas, matyti, kaip ji prisitaiko. Mokyti vaikus, naudojant gyvas vaizdines priemones.

Dykuma tik atrodo negyva, tik atrodo, kad ten vien kaktusai bei spygliuoti krūmai. Iš tikro joje pilna gyvūnų. Po kiekvienu krūmeliu pilna skylių, kurios tikrai yra įėjimai į begalės graužikų namus. Dažnai matėme driežus, kasnakt girdėjome kojotų gaujas. Labai daug įvairių paukščių: žvirblių, genių, laukinių balandžių, pelėdų bei erelių (arba vanagų, nemoku atskirti). 

Vanagus, skraidančius virš mūsų galvų, matėme daug kartų, bet vieną kartą radau jų lizdą. Pasirodo, jie visada gyveno visai šalia mūsų - ant didžiulio Saguaro kaktuso. Arti jie neprileidžia. Gali būti, kad šis lizde tupintis paukštis - dar jauniklis. Nes man priartėjus, iš toliau esančių medžių atskrido du šaižiai klykiantys vanagai ir pradėjo sukti ratus aplink bei grėsmingai išleidinėti kojas su nagais, kaip lėktuvo ratus. Buvo baisu )

Fynikso miestas mums labai patiko! Ramus, gražus, labai tvarkingas, visas net blizgantis Kovo pabaigoje ten buvo labai karšta - iki 33 ar net 34 laipsnių! Vis tik Arizona... Slėpėmės mokslo muziejuje  

Ir keista, bet visame išpuoselėtame miesto centre visiškai nėra žmonių. Viskas gražu, tvarkinga, o žmonių - nėra... Tiesa, centre sukoncentruoti didžiuliai konferencijų centrai bei su jais susijusi infrastruktūra, toks įspūdis, kad čia į konferencijas suvažiuoja žmonės iš visur. Gal jie visi tose konferencijose ir sėdi? Vakare mačiau išeinančius tūkstančius dalyvių.

Mokslo muziejus labai smagus. Man didžiausią įspūdį padarė darbuotojos pasirodymas, kai rodė negyvo ryklio kūną, pasakojo, koks kur organas, nuodugniai leido apžiūrėti ir pačiupinėti, o kita darbuotoja rodė akies obuolio modelį, pasitelkus... tikrąjį karvės akies obuolį Ar žinojote, kad mūsų akies obuolys visas apvyniotas riebalais? Žinote, kodėl?

Šioje dalyje parodysiu anksčiau žadėtą ryklio lavoną su organais ir akies obuolį, išardytą į detales Smagaus žiūrėjimo

Saguaro... štai kaip vadinasi tie milžinai, tarp kurių gyvenome žiemą Arizonoje, ant kurių matėme grobį dorojančius vanagus, ant kurio radau jų lizdą. Kai kuriuose yra ertmės, kuriose susuko lizdus paukšteliai, visai kaip medžių drevėse. Ten, kur mes gyvenome, jų buvo išties daug, bet Saguaro nacionaliniame parke jų - begalės! Labai medituojanti nuotaika ir ramybė užplūsta, vaikštinėjant tarp gražių kalvų, nusėtų šiais milžinais. Mokslinis pavadinimas - Carnegiea gigantea. Jie auga tik Sonoros dykumoje, ir tai - ne visoje. Augimas ribojamas žiemos šalčiais bei aukštumu (paprastai auga iki 1200 m virš jūros lygio). Tai ilgamečiai augalai: rankos, oi, šakos, pradeda formuotis, kai augalai jau 50-70 metų, o kartais ir 100. 35 metų kaktusas pradeda auginti žiedus. Mokslininkai mano, kad vidutinė gyvenimo trukmė - 150-170 metų (sunku nustatyti tiksliai, juk nėra rievių), tačiau kai kurie individai viršija ir 200 metų..

Turistų informacijos centre rodė filmą, kuriame buvo pavaizduotas pagreitintas dykumos gyvenimas vieną vasaros parą. Ypatingą įspūdį paliko ekrano kampe besikeičiantys temperatūros skaičiai - dienos vidury pasiekiama iki 48 laipsnių!!! Nepaisant to, dykuma pilna gyvybės, tik ji aktyvesnė naktį. 

Taip pat tarp mano mėgstamiausių - Occotillo (Okotiljo) kaktusai - ilgomis plonomis šakomis, triskart viršijančiomis mano ūgį. Tuo metu jie gražiai žydėjo daugybe raudonų žiedų.