Forumas

Šalia Tucson miesto Arizonoje yra teminis miestelis - kino studija, kuriame gali pasijusti, kaip 19 amžiuje - seni amerikietiški namai, kaubojai, vaikštantys gatvėmis, merginos, dainuojančios kabare. Labai autentiškas ir atrodo, kaip tikras. 

Ši vieta (Old Tucson) buvo įkurta dar 1930-aisiais, kino filmo 'Arizona' filmavimui. O 1956 durys atsidarė ir plačiai publikai. Dabar tai teminis parkas, tačiau filmavimai vyksta iki šiol. Čia gimė labai daug verterno stiliaus filmų ir serialų, pvz. 'Mažas namelis prerijose'. Čia gražūs peizažai - Arizonos dykuma visame savo puikume, su gražiaisiais Saguaro kaktusais, apsupta kalnų. O parke apstu pastatų ir kitų vesterno stiliaus atributų. Vyksta daug pasirodymų, šou, pasišaudymų ir edukacinių turų. 

Mes čia apsilankėme su 10 kitų šeimų, gyvenančių ant ratų ir susijungusių į draugišką bendruomenę bendraminčių, nuolat susitinkančių.

Arizona - Sonora Desert Museum. Tai dykumos muziejus po atviru dangum. Kitaip tariant, tai tiesiog rūpestingai prižiūrimas dykumos gabalėlis, kuriame sukoncentruota viskas, ką ir šiaip gali rasti  natūraliai, tik ilgai užtruks Nes jie slepiasi Šis muziejus patenka į dešimtuką JAV geriausiai įvertintų muziejų. Važiavome milžiniška  grupe! 

Daugiausia laiko praleidome prie rajų baseino. Jas galėjome net pamaitinti! Jos minkštos, glotnios ir malonios, ypač, kai joms pakirptas geliantis uodegos galiukas O iš kur rajos dykumoje? Tiesiog Sonoros dykuma susideda iš 2 dalių, atskirtų įlanka, kurioje ir gyvena rajos.

Pima Air ir Space Museum - šį milžinišką skraidančių aparatų muziejų mes aplankėme su dar maždaug 15 šeimų su vaikais, gyvenančių kemperiuose, kaip ir mes. Tai buvo didžiulė metinė stovykla - 7 paras praleidome kartu su kitomis šeimomis. PeSutikome senus draugus, jau matytus kelyje, bei susipažinome su daugybe naujų. Vėliau, visi apsikeitę kontaktais, nuolat "pagauname" vieni kitus pakeliui, kartu praleidžiame laiką, aplankome įvairias vietas. Dabar visur turime draugų!

 Na, o muziejus - milžiniška įvairių skraidančių aparatų, daugiausia karinių, paroda. Jie atrodo išties įspūdingai. Nuo mielų mažiukų lėktuvėlių iki galingų karinių monstrų.

Toliau keliaujame dykumomis. Šįkart apsistojome šalia Sedonos - labai žymiose vietovėse, kurios ypatingos tiek ypatingomis kalnų ir uolienų formacijomis, tiek ryškiai raudona spalva. Raudona čia viskas, tiek smėlis, tiek kalnai. Smėlis labai smulkus, jis buvo visur, visuose namų plyšeliuose

Apsistojome savaitei vidury dykumų su dar 3 šeimomis, kurias jau ne pirmą kartą sutinkame kelyje. Aplinkui, nors atrodo gan žalia, bet viskas labai labai spygliuota - begalė kaktusų (per tą savaitę ne vienam vaikui ir suaugusiam buvo traukiami spygliai iš įvairiausių vietų), dygių krūmelių ir net spygliuotų medžių.

Beje, šioje nuotraukoje - konkreti vieta, kurioje mes gyvenome savaitę.

Doe Mountain - taip vadinosi kalnas, ant kurio lipome anądien. Sedona - labai gražios vietos Arizonoje. Dar vadinamos "Red Rock Coutry" - raudonojo akmens šalis. Ir iš tiesų - tiek molis, tiek akmenys, tiek kalnai - viskas oranžinės-raudonos spalvos. Gražus derinys gaunasi su žaluma. O ryškiai mėlyno dangaus fone spalvos apskritai stebina. Ypač po ramių bespalvių pietų Arizonos dykumų. 

Žodžiu, Sedona - tikrai "must see" besilankantiems JAV

Grand kanjoną žino visi... net tie, kurie niekada nebuvo JAV. Taip, jis išties įspūdingas. Tai vienas iš žinomiausių pasaulyje gamtos darinių. Net 446 km ilgio, 29 km pločio ir 1,6 km gylio. Tikrai grand, t.y. didelis. Kolorado upė padarė savo ilgą darbą nepriekaištingai... Kanjoną supanti gamta labai įvairi - nuo dykumos iki vešlių miškų. 

Pati kanjono formavimosi pradžia įvyko net prieš 2 milijardus! metų, kai susidūrė tektoninės plokštės. Daug įvairių procesų nutiko po to, kol susiformavo šis gamtos stebuklas, bet dabar jau upė praktiškai padarė viską, ką galėjo. Kanjonas vis dar nežymiai gilėja, bet upė jau pasiekė kiečiausią pamatą, jo stipriai išgręžti nebepavyks. 

Štai tokį kanjoną mes pamatėme pirmąją pažinties su juo dieną - tik žvilgtelėjom ir apakę pasivaikščiojome palei jį. Bandėme pamatyti upę, pavyko pastebėti tik porą labai trumpų segmentų. Ji neįtikėtinai toli!

Žygiavimas į Didįjį kanjoną yra lygiai atvirkščias bet kokiam įprastam žygiavimui Dažniausiai žygiuojama į kalnus (bent jau mums taip pasitaiko). Ir iš pradžių kopi į viršų, pavargsti, ir galiausiai smagiai sau leidiesi žemys (nors irgi ne visada, jeigu lipimas status, kartais nulipti būna sunku). 

O čia viskas atvirkščiai. Pradedi smagiai ir ilgai leisdamasis žemyn, o jau grįžtant laukia smagiausia dalis Todėl būtina įvertinti savo jėgas. O tai padaryti nelengva, nes atsiranda papildomų sąlygų - pakilimas virš jūros lygio. Aukščiausia tako vieta - 2 km virš jūros lygio, žemiausia (Kolorado upė) - 760 m. Ir eiti labai sunku! Ypač pirmą kartą! Aš ilgai negalėjau suprasti, kas man darosi, kodėl taip sunku. Žinoma, teko į viršų tempti Mają, bet juk ne pirmą kartą! Bet niekada nebuvo taip sunku. Nors kelias nėra labai status, daugmaž lygus tolygiai aukštėjantis, nėra lipimo, tik ėjimas. Matyt, mažesnis deguonies kiekis taip apsunkina viso organizmo darbą... Kaip jie užlipa į tuos Everestus, neįsivaizduoju...

Žinoma, iki apačios mes nenusileidome. Su dviem vaikais, vienam iš kurių 3 metai, tai būtų neprotinga. Informacijai: kelias žemyn trunka 4-5 valandas. Apačioje, prie upės, yra kempingas, paprastai žmonės pasilieka jame nakvoti, ir lipa aukštyn kitą dieną. Kelias atgal užima dukart daugiau - 7-8 valandas. Žmonės, kurie lipo aukštyn, ėjo labai sunkiai... Aš tikrai labai norėčiau, kada nors, be vaikų